Apie irklavimą
1885 m. įkurtas pirmais irklavimo sporto klubas Lietuvoje. Klubas „Neptūnas“ įsikūrė Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai, ir sėkmingai rungtyniavo Prūsijos pirmenybėse ir kitose regatose kelis dešimtmečius.
1908 m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje, 1912 m. – Kauno „Sakalo“ sporto organizacijoje, o dar po metų ir Šilutėje.
1920 m. net 9 irklavimo klubai priklauso įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai.
1923 m. klubas „Neptūnas“ rungtyniavo Prūsijos čempionatuose, į Lietuvos sporto lygą neįstojo, nors Klaipėdos kraštas jau buvo prijungtas prie Lietuvos. 1934 m. klubas visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto.
1931 m. įsteigta irklavimo sekcija Kaune, o 1936 m. surengtas I Lietuvos irklavimo čempionatas, kuriame 2000 m nuotolyje varžėsi dvivietės su vairininku. Irklavimas buvo įtrauktas į I Lietuvos tautinės olimpiados programą.
1937 m. pradėjo irkluoti moterys, buvo pastatytos irklavimo bazės Vilniuje ir Kaune. Per II pasaulinį karą irklavimo bazės buvo sunaikintos, išgrobstytas inventorius.
1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF).
Irklavimas – sporto šaka, fizinių pratimų rūšis, aktyvaus poilsio priemonė, pramoga; taip pat lenktynės bet kokios konstrukcijos buitinėmis valtimis, sportinėmis irklinėmis valtimis ar jūrinėmis valtimis.
Oficialus sporto šakos apibrėžimas: irklavimas – valties su vairininku, ar be jo, postūmis vandens paviršiumi vieno ar kelių irkluotojų raumenų jėga, sėdint nugara į valties priekį ir naudojant irklus kaip antros eilės svertus. Irklavimo valtyse visos jų dalys, taip pat ir judančių dalių ašys, turi būti gerai įtvirtintos, išskyrus irkluotojų sėdynėles, kurios gali judėti išilgai valties ašies.
